Roma 2.0 – savaitgalis, įliejęs gyvybės į mano gyslas (ir idėjų į galvą)

Pirmą kartą Romoje lankiausi 2023 metais. Tuomet pirmąsyk stovėjau prie Koliziejaus ir buvau visiškai apstulbusi. Tąkart išnaršėme ir jo vidų, o aš galvojau, kad šis miestas turi kažką, kas man dar ilgai neišeis iš galvos. Ir buvau teisi. Iškart supratau, kad čia sugrįšiu – ir šiemet pagaliau pavyko.

Šįkart visą savaitgalį praleidome kitaip. Be lakstymo po lankytinas vietas, be sąrašo „būtina pamatyti“, tiesiog… neskubėdami. Lėktuvo bilietai, kuprinės, vienas kambarys centre ir noras pasimėgauti miestu tokiu, koks jis iš tiesų yra. O Roma mums už tai atsidėkojo su kaupu.

Dievinu filmą „Gladiatorius“, ir nors jis nebuvo filmuotas pačioje Romoje, šis miestas jį primena kiekviename savo kampelyje. Tie akmenys, tos arkos, tie vaizdai į tolį… rodos, tuoj išgirsi minios šūksnius arenoje (o tada išgirsti tik motorolerį ir kažką dainuojantį gretimoje gatvėje – bet ir tai turi savo žavesio).

O maistas? Na, tai buvo tikras rojus. Paragavau Saltimbocca alla Romana – išvertus „šok į burną“ – ir turiu pasakyti, kad šis patiekalas tai padarė labai noriai. Švelni mėsa, kumpis, šalavijas, šlakelis baltojo vyno… paprasta ir dieviška.
Tada atėjo eilė tiramisui iš „Two Sizes“. Jei ragavai, supranti. Jei ne – eik. Taškas.
O ledai iš „Frigidaria“? Tokie, dėl kurių norisi sugrįžti dar kartą, „tik pasivaikščioti pro šalį“, ir, žinoma, vėl ten atsiduri.

Tačiau stipriausius įspūdžius patyriau plačiai atmerktomis akimis – gatvės menininkai, tapytojai, muzikantai, šokėjai… Visi kuria čia ir dabar, ir tai visiškai įtraukia. Būtent tokia energija mane visada įkvepia veikti. Žmonių, šviesos, namų struktūros, langinių spalvų stebėjimas – visa tai išjudina mano vaizduotę, ir jaučiu, kaip gimsta nauji paveikslai.

Tai buvo savaitgalis be planų, bet palikęs gilų pėdsaką.
Išvykstu su galva, pilna idėjų, širdimi, kupina ramybės, ir šypsena, kuri nedingo net lėktuvui nusileidus namuose.

Ačiū, kad perskaitėte šį Romos dienoraštį iki galo. Pridedu nuotraukų – galbūt ir jums jos primins, kad kartais užtenka visai nedaug. Trumpo savaitgalio, didelio miesto ir atviro proto.

Iki pasimatymo, vaikučiai!

„Roma niekada tau neparodys visko. Bet visada parodys tai, ko tau tuo metu reikia.“