Šokis manęs palaukė

Kas mane pažįsta, žino, kad jau kelerius metus mano gyvenimas daugiausia sukasi apie tapybą. Paveikslai, teptukai, drobės ir dažai yra mano kasdienio pasaulio dalis. Tačiau mažai kas žino, kad gerokai anksčiau turėjau vieną didelę svajonę.

Šokis.

Dar jaunystėje mėgau šokių pamokų atmosferą. Muziką, gražias sukneles, aplinkinių energiją ir tą jausmą, kai trumpam nustoji galvoti ir leidi ritmui tave vesti. Baigiau pradinius ir tęstinius šokių kursus ir nekantriai laukiau tolesnės šokių kelionės.

Kai sveikata pakeičia planus

Tada atėjo gyvenimo etapas, kurio pati nepasirinkau.

Kojų operacijos neleido toliau daryti to, ką mėgau. Užuot mokiusis naujų šokių žingsnelių, teko spręsti visai kitus dalykus. Todėl svajonę apie šokį atidėjau į šalį ir pamažu susitaikiau su mintimi, kad galbūt niekada prie jo nebegrįšiu.

Tuo metu nė nenumaniau, kiek ilgai truks mano pertrauka.

Gyvenimas tekėjo toliau

Bėgo metai.

Atsirado darbas, šeima, vaikai, kasdienio gyvenimo rūpesčiai ir džiaugsmai. Kaip ir daugelis moterų, didžiąją dalį laiko skyriau aplinkiniams. Šokis niekur nedingo, tik pasitraukė į antrą planą.

Vis dėlto retkarčiais jis apie save primindavo. Užtekdavo dainos per radiją, šokių pasirodymo per televiziją ar prisiminimo apie laikus, kai vakarus leisdavau šokių aikštelėje.

Kažkur viduje jis vis dar gyvavo.

Sugrįžimas, kurio nesitikėjau

Po daugelio metų atsirado galimybė sugrįžti.

Neužtikrintumas maišėsi su entuziazmu. Svarsčiau, ar dar prisiminsiu žingsnelius, ar pritapsiu prie kitų ir ar šokis teiks tiek pat džiaugsmo kaip kadaise.

Atsakymas atėjo labai greitai.

Pakako vos kelių treniruočių.

Skambėjo muzika, kūnas judėjo, ir aš supratau, kaip labai man trūko šokio.

Staiga nei amžius, nei prabėgę metai nebeturėjo reikšmės. Svarbus buvo iš naujo atrastas džiaugsmas.

Daugiau nei vien šokis

Šiandien šokis man reiškia ne vien choreografiją ar pasirodymą.

Jis suteikia man energijos, naujų potyrių ir akimirkų, kai visos mintys nurimsta. Mėgstu treniruočių atmosferą, bendrą juoką ir moterų, kurias vienija ta pati aistra, palaikymą.

Kiekvienas pasirodymas man primena, kad kai kurias svajones verta atgaivinti, net jei ilgam buvome jas atidėję.

Niekada nevėlu

Šiandien stoviu šokių aikštelėje vilkėdama kostiumą ir šypsausi.

Ne todėl, kad viskas būtų tobula.

Šypsausi todėl, kad išpildžiau tai, kas, kaip ilgus metus maniau, jau nebebus mano gyvenimo dalis.

Prie šokių grįžau ne dvidešimties.

Kelerius metus iš manęs atėmė sveikatos komplikacijos ir kojų operacijos.

Į šokių aikštelę grįžau gerokai vėliau, nei įsivaizdavau jaunystėje.

Tačiau šiandien jau nebegalvoju apie tai, kas galėjo būti.

Džiaugiuosi tuo, kas yra dabar.

Jei ir jūs širdyje nešiojatės svajonę, kurią teko atidėti, neatsisakykite jos vien todėl, kad prabėgo laikas.

Gyvenimas kartais nuveda mus kitur, nei planavome.

Vis dėlto kartais po daugelio metų jis atveda mus būtent ten, kur visada norėjome būti. 🤎