Naujas paveikslas „Kas lieka“

Kartais parsivežame ne tik nuotraukas

Šiemet pirmą kartą gyvenime aplankiau vietą, kuri mane visiškai užbūrė. Tai ne ta vieta, į kurią jausčiau poreikį keliauti kasmet. Tiesą sakant, net nežinau, ar kada nors ten sugrįšiu.

Tačiau ten patirtas jausmas liko manyje.

Būtent jį ir mėginau perkelti ant drobės.

Nesiekiau tikslaus atvaizdo. Nesiekiau tobulai perteikti kiekvienos detalės. Man rūpėjo atmosfera. Prisiminimas. Ta ypatinga akimirka, kai stovite vietoje, kurią šimtus kartų matėte nuotraukose, bet tikrovėje ji jus paliečia visai kitaip.

Kai kurių vietų tiesiog neįmanoma paaiškinti.

Jas reikia patirti.

Kai paveikslas veda tapytoją

Pradėjusi tapyti visiškai nenutuokiau, kaip paveikslas atrodys. Leidau sau vadovautis intuicija. Dėjau sluoksnius, juos nuimdavau, vėl prie jų grįždavau ir iš naujo užtapydavau. Tai buvo vienas iš tų paveikslų, kurie patys pasirenka kryptį.

O aš tik sekiau jiems iš paskos.

Galbūt todėl taip džiaugiuosi jį užbaigusi.

Šiandien nutapiau paskutinį potėpį, o galiausiai ir pasirašiau. Visada mėgstu šią akimirką. Joje telpa džiaugsmas, palengvėjimas ir truputis nostalgijos. Kelias dienas kasdien gyvenate su paveikslu, apie jį galvojate, prie jo grįžtate, ir staiga ateina akimirka, kai žinote, kad nebėra ko pridėti.

Jis baigtas.

Paveikslas, ieškantis savo istorijos

Šįkart jis man ypatingas dar ir dėl vieno dalyko.

Jį bus galima įsigyti.

Ir tikiu, kad vieną dieną jis atras savo žmogų.

Galbūt tą, kuris svajoja kada nors aplankyti šią vietą. Galbūt tą, kuris jį įsigis kaip priminimą apie savo svajonę ir dar laukiančią kelionę.

O galbūt tą, kuris ten jau buvo.

Kuris žvelgdamas į paveikslą prisimins patirtą atmosferą, miesto šviesas, emocijas, kurių neįmanoma nufotografuoti, bet kurios lieka žmoguje dar ilgai sugrįžus namo.

Nes kartais perkame ne tik paveikslą.

Perkame prisiminimą.

Arba svajonę.

Ar atpažįstate šią vietą?

O dabar man smalsu, ką pasakysite jūs.

Ar iš nuotraukose matomų detalių atpažįstate, kokia vieta mane įkvėpė?

Duosiu tik vieną užuominą.

Šiemet ten buvau pirmą kartą. Ir vis tiek nuolat ją prisimenu.

Nes kai kurios kelionės baigiasi.

Tačiau tai, kas svarbiausia, po jų lieka.