Iš pirmo žvilgsnio – senelis, du anūkai ir motociklas su numeriu 69.
Tačiau šis paveikslas pasakoja apie kai ką kur kas svarbesnio.
Jis sukurtas ne pagal vieną nuotrauką. Jis gimė iš kelių prisiminimų, akimirkų ir istorijų, kurias sujungiau taip, kad jos perteiktų tai, kas svarbiausia.
Vašík ir Toník nuo mažens palaiko savo senelį lenktynėse. Jie juo didžiuojasi, o kiekviena drauge prie motociklų praleista akimirka jiems reiškia kur kas daugiau nei vien važiavimą.
Kurdama paveikslo sumanymą, norėjau įamžinti ne tik veidus.
Norėjau perteikti ryšį.
Tą juos siejantį saugumo, susižavėjimo ir meilės jausmą.
Būtent todėl taip pamilau šį juodai baltą iliustracinį stilių. Jis nepaprastai išryškina žmogaus emocijas ir charakterį. Jam nereikia dešimčių spalvų. Užtenka kelių potėpių, šviesos, šešėlio, ir staiga pajuntate paveiksle slypinčią istoriją.
Tokią, kokia slypi ir čia.
Istoriją senelio, kuris savo anūkams perdavė ne tik meilę motociklams, bet svarbiausia – prisiminimus, liksiančius su jais visą gyvenimą.
Nes pačių brangiausių dalykų neįmanoma nei išmatuoti, nei suskaičiuoti.
Tik išgyventi. 🤎
Gražiausi gyvenimo trofėjai netelpa į vitriną. Jie vadina tave seneliu.









