Kaip per savaitgalį išmokti piešti portretą pagal nuotrauką

1. 4. 20262 min read

Šis savaitgalis buvo būtent ta priežastis, dėl kurios visa tai darau.

Mano studijoje Beroune vyko savaitgalio portreto piešimo pieštuku pagal nuotrauką kursai. Ir nors galėčiau rašyti apie technikas, proporcijas ar šešėliavimą… tiesa ta, kad šis savaitgalis pirmiausia buvo apie visai ką kita.

Čia susitiko trys nuostabios moterys.
Kiekviena kitokia. Kiekviena su savo istorija.
Kupinos gyvenimiškos patirties, emocijų ir neįtikėtino vidinio gylio.

Ir būtent tai atsispindėjo jų piešiniuose.

Išmokti „matyti“

Daugelis žmonių mano, kad nemoka piešti.
Tačiau dažnai svarbiausia ne rankos įgūdžiai…
o tai, kad išmoktume matyti.

Visą savaitgalį vedžiau jas žingsnis po žingsnio.
Rodžiau, kaip į portretą pažvelgti kitaip.
Kaip suskirstyti veidą į dalis, kaip suvokti proporcijas, šešėlius, šviesą.

Kaip nustoti piešti „akį kaip akį“…
ir pradėti piešti tai, ką iš tikrųjų matome.

Ir tada prasideda lūžis.

Ta akimirka, kai pagalvoji: „Ar tikrai tai nupiešiau aš?“

Kaip man tai patinka.

Ta akimirka, kai žmogus pažvelgia į savo piešinį ir pirmą kartą suvokia, kad tai ne atsitiktinumas.
Kad viskas susidėlioja.
Kad piešinyje – tarsi tikras žmogus.

Būtent taip ir nutiko.

Pažvelgę į kursų nuotraukas, pamatysite tą pažangą.
Ne per savaites. Ne per mėnesius.
O per kelias valandas.

Ir tai niekada nenustos manęs žavėti.

Tai ne vien piešimas

Tas savaitgalis buvo ne vien apie portretus.

Jis buvo apie dalijimąsi.
Apie istorijas.
Apie akimirkas, kai piešiant sustoja laikas ir žmogus tiesiog būna čia ir dabar.

Ir esu be galo dėkinga, kad galiu būti to dalimi.
Kad galiu perduoti savo patirtį kitiems.
Ir kad pas mane grįžta žmonės, norintys kurti, išbandyti ką nors naujo… ar tiesiog trumpam pailsėti nuo viso kito.