Net per atostogas negalėjau atsispirti kūrybai. Taip iš smėlio gimė Mr. Bean.

Atostogos man reiškia poilsį.

Tačiau kūrybiškumas atostogų beveik neima.

Sakiau sau, kad šįkart nieko nekursiu. Tik ilsėsiuosi, mėgausiuosi jūra, skaniu maistu ir laiku su vyru.

Tačiau kai esi menininkė, įkvėpimas tave susiranda pats.

Pakanka vienos idėjos.

Ir būtent ji atėjo vaikštinėjant Torremolinos paplūdimiu.

Pastebėjau šviesų šaligatvį šalia smėlio ir staiga pagalvojau…

O kas, jei vietoj pieštuko ar teptuko panaudočiau paprastą smėlį?

Atsisėdau ant žemės, pasėmiau į delną smėlio ir pradėjau jį po truputį berti ant šaligatvio.

Lėtai.

Smiltelė po smiltelės.

Ir praeivių akyse ėmė ryškėti Mr. Bean.

Kodėl būtent Mr. Bean?

Vos pradėjusi kurti jam būdingą veidą, iškart prisiminiau vaikystę.

Prisiminiau savo tėtį.

Mr. Bean buvo vienas iš personažų, kuriuos kartu žiūrėti mums turbūt patiko labiausiai. Manau, visas serijas mačiau bent dešimt kartų.

Ir vis tiek kaskart juokdavomės, tarsi matytume jas pirmą kartą.

Dabar paplūdimyje kurdama jo portretą trumpam sugrįžau į tuos laikus.

Tai buvo nuostabus jausmas.

Juk kai kurie prisiminimai niekada neišnyksta.

Smėlis kaip kūrybos medžiaga

Kurdama savo paveikslus dirbu su pieštuku, akrilu ar drobe.

Šįkart turėjau tik paprastą smėlį.

Jame nepiešiau.

Priešingai.

Smėlį po truputį bėriau ant šviesaus šaligatvio, kur dėl kontrasto ėmė ryškėti portretas.

Buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip iš paprastų smiltelių pamažu atsiranda pažįstamas veidas.

Kiekviena smiltelė turėjo savo vietą.

Tačiau būtų pakakę stipresnio vėjo ar neatsargaus žingsnio, ir viskas akimirksniu galėjo išnykti.

Galbūt kaip tik todėl man patinka taip kurti.

Ši kūryba laikina.

Ji gyvuoja tik tą akimirką.

Didžiausias atlygis? Žmonių reakcijos.

Prisipažinsiu, visai nesitikėjau to, kas prasidėjo.

Pirmiausia sustojo vienas žmogus.

Paskui kitas.

Ir netrukus aplink mane stovėjo keli žmonės, smalsiai stebėdami, kas gi čia atsiranda.

Portretui artėjant prie pabaigos, jie ėmė tarpusavyje spėlioti, ką atpažįsta.

Ir staiga pasigirdo:

„Mr. Bean!“

Tą akimirką be galo apsidžiaugiau.

Žmonės šypsojosi, fotografavo portretą, stabdė savo draugus ir rodė jiems jį. Kai kurie užkalbino mane, kiti tik pagyrė darbą ir nuėjo toliau.

Buvo nuostabu stebėti, kaip paprastas smėlio piešinys gali trumpam sustabdyti visiškai nepažįstamus žmones ir nušviesti jų veidus šypsena.

Būtent dėl tokių akimirkų ir kuriu.

Ne dėl tobulumo.

Ne dėl skaičių.

O dėl emocijų.

Nes kai mano kūryba kam nors praskaidrina dieną ar sužadina gražų prisiminimą, man tai turi didžiulę prasmę.

Net per atostogas kūrybiškumo neišjungiu

Žmonės dažnai manęs klausia, ar per atostogas sugebu visiškai atsijungti.

Tiesa ta, kad kūrybos nelaikau darbu.

Ji yra mano dalis.

Įkvėpimas ateina tada, kai jo visai nesitikiu.

Kartais studijoje.

Kitąkart – Ispanijos paplūdimyje.

Šįkart taip gimė Mr. Bean.

Ir kas žino, ką kitąkart smėlis atneš į mano rankas.

Norite pamatyti, kaip jis gimė?

Visą procesą nufilmavau.

Jei jums įdomu, kaip iš paprasto smėlio sukūriau Mr. Bean portretą, pažiūrėkite vaizdo įrašą mano Instagram paskyroje @smetanova.art.

Džiaugsiuosi, jei komentaruose parašysite, kokį filmo ar pasakos personažą norėtumėte pamatyti kitąkart.

Galbūt būtent jūsų idėja įkvėps kitą spontanišką kūrinį. 🤎