Šių metų Open Art Fest Prahoje dovanojo gausybę meno ir subūrė kūrėjus iš visos šalies. Tačiau man tai buvo ne tik dienos, kupinos paveikslų ir talento. Labiausiai prisimenu akimirkas, kurios visam laikui įsirėžė į atmintį.
Su savo bičiuliais menininkais dalijausi juoku ir nepamirštamomis akimirkomis. Palaikėme vieni kitus, dalijomės patirtimi ir drąsinome. Šios akimirkos man tokios pat svarbios kaip ir pati kūryba. Šiemet taip pat susipažinau su daugybe naujų talentingų menininkų. Buvo neįtikėtina matyti tiek talento vienoje vietoje.
Open Art ir šiemet turėjo trūkumų, o tokio didelio renginio atveju to galima tikėtis. Tačiau tikiu, kad kitų metų renginys bus dar žingsniu geresnis. Daugiausia man reiškė asmeninės akimirkos – kai žmonės prieidavo prie manęs, girdavo mano paveikslus ir pasakodavo, ką juose mato. Toks susitikimas man primena, kodėl tapau ir ką mano kūryba suteikia kitiems.
Didžiulį džiaugsmą man suteikė ir mano nuolatiniai klientai. Kai kurie namuose jau turi tiek mano kūrinių, kad jų kolekcijos primena nedidelę privačią galeriją. Buvo nuostabu juos vėl pamatyti, išgirsti jų atsiliepimus ir pajusti jų palaikymą.
Man Open Art 2025 buvo daugiau nei paroda. Tai buvo savaitgalis, kupinas energijos, draugystės, įkvėpimo ir gražių susitikimų. Ir jau dabar nekantriai laukiu, ką atneš kiti metai.
DĖKOJU SU MEILE IR DĖKINGUMU KRISTÝNA
















